Skydliaukės sveikata yra labai svarbi,
ypač perimenopauzėje, kai hormonų disbalansas gali smarkiai paveikti šią gyvybiškai svarbią liauką. Norint išlaikyti bendrą sveikatą šiuo pereinamuoju laikotarpiu, būtina suprasti ryšį tarp skydliaukės funkcijos ir menopauzės bei suprasti, kaip valdyti simptomus.
Skydliaukės vaidmuo
Skydliaukė – drugelio formos liauka – yra prekinėje kaklo dalyje priešais trachėją.
Šis organas gamina svarbius hormonus: tiroksiną (T4), trijodtironiną (T3) ir kalcitoniną, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą.
Skydliaukė tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, jos vystymąsi, todėl dažnai ji vadinama intelekto liauka. Reguliuoja žmogaus organizmo vystymąsi, augimą, psichikos raidą, atmintį, dalyvauja visuose organizmo prisitaikymo procesuose, reaguoja į stresą,
- Kalcitoninas skatina kalcio kaupimąsi kauluose.
- Skydliaukė pagamina 20% trijodtironino (T3). Kita likusi šio hormono dalis pagaminama konversijos būdu iš T4 kituose audiniuose (daugiausia kepenyse ir inkstuose).
- Tiroksinas reguliuoja medžiagų apykaitą, kuo jo daugiau cirkuliuoja kraujyje, tuo medžiagų apykaita greitesnė.
Jei šio hormono išskiriama per mažai, vystosi hipotirozė, kai per daug – hipertirozė. Šia liga moterys serga gerokai dažniau nei vyrai.
Skydliaukė atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt. Neatsitiktinai ji dar vadinama grožio, gero miego liauka, nes išsiderinus skydliaukės veiklai sutrinka miegas, vysta oda, pakrinka nervai.
Skydliaukės hormonų kiekį kraujyje „stebi“ ir kontroliuoja po smegenimis esanti hipofizė. Kai hormonų trūksta arba yra per daug, posmegeninė liauka išskiria skydliaukę stimuliuojantį hormoną tirotropiną ir tokiu būdu normalizuojama skydliaukės veikla.
Dažnos skydliaukės ligos
Skydliaukės sutrikimai gali pasireikšti kaip padidėjęs skydliaukės aktyvumas (hipertirozė) arba nepakankamas skydliaukės aktyvumas (hipotirozė).
- Hipertirozė – liga, pasireiškianti skydliaukei gaminant per daug hormono tiroksino, kuris skatina medžiagų apykaitą. Dėl to sutrinka įvairių organų veikla ir psichinė sveikata. Gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai, greitai krentantis kūno svoris, padidėja nervingumas.
- Hipotirozė – dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos atsirandantis sindromas. Jis gali būti įgimtas arba įgytas. 50+ metų moterys turi didesnę riziką susirgti šia liga. Dažni simptomai yra nuovargis, svorio padidėjimas, sausa oda, jautrumas šalčiui ir vidurių užkietėjimas.
Skydliaukės problemos dažnai paveldimos, jos sutrikimai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tačiau statistiškai skydliaukės ligomis dažniau serga moterys: net 5-20 kartų dažniau nei vyrai.
Hipertirozę gali sukelti įvairios ligos ir būklės:
- Greivso liga – autoimuninis sutrikimas, sukeliantis hipertirozę. Esant šiai būklei, imuninė sistema gamina antikūnus, kurie skatina skydliaukę gaminti per daug hormonų. Ši liga gali sukelti greitą širdies plakimą, svorio kritimą, nerimą, rankų drebulį ir išsipūsti akys (egzoftalma). Greivso ligos gydymas yra ilgalaikis, dažniausiai iki 2 metų. Gydymo metu gali būti skirtas antidiabetinių vaistų bei radioaktyvaus jodo vartojimas, tam tikrais atvejais reikalinga skydliaukės operacija.
- Skydliaukės mazgai – dariniai atsiskyrę nuo skydliaukės audinio, kurie dažniausiai yra matomi tik ultragarsiniu tyrimu, bet kartais gali būti ir apčiuopiami. Nors jie kartais ir nesukelia simptomų, didesni skydliaukės mazgai arba tie, kurie gamina perteklinį hormonų kiekį, gali sukelti rijimo pasunkėjimą arba gumbą kakle. Deja, kai kurie skydliaukės mazgai gali būti vėžiniai.
- Tiroiditas – reiškia skydliaukės uždegimą, dėl kurio gali sutrikti skydliaukės hormonų gamyba ir išsiskyrimas.
- Poūminis tiroiditas – stipriausią skausmą sukeliantis tiroidito tipas. Dažnai pasireiškia karščiavimu, skausmu kakle, organizmo nusilpimu ar pasikeitusiu skydliaukės dydžiu.
- Lėtinis autoimuninis tiroiditas – dažniausiai pasireiškia be pastebimų simptomų. Šiuo atveju skydliaukės funkcija yra žymiai pasikeitusi: padidėjusi, sumažėjusi arba normalios būklės.
- Kiekvieno tiroidito tipo gydymas priklauso nuo simptomų ir skydliaukės hormonų lygio, kad tai sužinoti atliekamas skydliaukės tyrimas. Gydymas gali apimti stebėjimą, PHT, vaistų vartojimą ar kitus gydymo metodus, priklausomai nuo individualaus simptomų sunkumo.
Hipotirozę gali sukelti įvairios ligos ir būklės:
- Hashimoto tiroiditas – autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema puola skydliaukę. Tai sukelia lėtinį skydliaukės uždegimą ir palaipsniui mažina skydliaukės funkciją.
- Poūminis tiroiditas – skydliaukės uždegimas, kuris dažniausiai atsiranda po virusinės infekcijos. Poūminis tiroiditas gali sukelti skausmą ir patinimą skydliaukėje.
- Pogimdyvinis tiroiditas – tiroidito forma, kuri gali pasireikšti po gimdymo moterims ir sukelti hipotirozę.
- Jodo trūkumas – jodas yra būtinas mineralas, reikalingas skydliaukės hormonų gamybai. Jo trūkumas gali sukelti įvairius skydliaukės sutrikimus, įskaitant padidėjusią skydliaukę ir hipotirozę. Norint išvengti jodo trūkumo, svarbu vartoti daug jodo turinčių maisto produktų, tokių kaip jūros gėrybės, joduota druska, pieno produktai ir kiaušiniai.
- Nefunkcionuojanti skydliaukė – skydliaukės struktūros ar funkcijos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia tik gimus. Laiku nesiėmus tinkamų veiksmų ir nepradėjus gydymo gali išsivystyti hipotirozė ar hipertirozė. Tinkama diagnozė atliekant skydliaukės tyrimus yra labai svarbi nustatant konkrečią disfunkciją ir pasirenkant tinkamą gydymo metodą, tad naujagimiams iš karto daromas kraujo tyrimas. Tolimesnis gydymas gali apimti vaistus, gyvenimo būdo pokyčius, PHT arba, kai kuriais atvejais, chirurginę intervenciją, priklausomai nuo individualaus paciento atvejo.
Skydliaukės sutrikimai dažnai pasireiškia simptomais, panašiais į tuos, kurie patiriami menopauzės metu, pvz., nuotaikos svyravimai, nuovargis ir svorio pokyčiai, todėl diagnozė tampa sudėtinga. Norint tiksliai diagnozuoti, paprastai reikia atlikti skydliaukės funkcijos tyrimą, kurio metu iš kraujo mėginio matuojamas hormonų kiekis. Šis tyrimas yra labai svarbus, nes padeda atskirti, ar simptomai atsirado dėl menopauzės, ar dėl skydliaukės problemų.
Sankirta su menopauze
Hormoniniai svyravimai, susiję su menopauze, gali pabloginti esamas skydliaukės ligas arba net atskleisti anksčiau nediagnozuotas skydliaukės problemas. Neretai moterims, kurios patiria menopauzę, reikia koreguoti skydliaukės hormonų kiekį, ypač jei jos jau gauna pakaitinę skydliaukės hormonų terapiją, pvz., levotiroksiną.
Gydymas ir pakaitinė hormonų terapija (PHT)
Skydliaukės ligų valdymas apima vaistus, kurie papildo hormonų trūkumą esant hipotirozei arba slopina perteklinę hormonų gamybą esant hipertirozei. Gydymas yra pritaikytas individualiems poreikiams, todėl dažnai reikia nuolat koreguoti, ypač atsižvelgiant į hormoninius menopauzės pokyčius.
Įdomu tai, kad PHT, dažniausiai skiriamą esant menopauzės simptomams, gali saugiai naudoti moterys, sergančios skydliaukės ligomis.
Tačiau, dėl kai kurių PHT formų, dėl sąveikos, turinčios įtakos hormonų kiekiui, gali prireikti koreguoti skydliaukės vaistus.
Stebėjimas ir nuolatinė priežiūra
Būtina reguliariai stebėti skydliaukės hormonų kiekį, ypač pradėjus ar pakeitus PHT.
Be hormoninių tyrimų, skydliaukės funkcijos veikiamų vitaminų, pvz., B12 ir vitamino D, kiekio patikrinimas suteikia išsamų paciento sveikatos būklės vaizdą. Jei yra įtariamas skydliaukės padidėjimas ar mazgeliai, gali prireikti ultragarso.
Gydymo optimizavimas
Gydymo optimizavimas apima skydliaukės hormonų terapijos integravimą su kitais gydymo būdais, siekiant pašalinti įvairius simptomus, susijusius su skydliaukės sutrikimais ir menopauze.
Tikslas yra pasiekti subalansuotą požiūrį, kuris pagerintų gyvenimo kokybę ir veiksmingai valdytų simptomus.
Suprasdamos ir spręsdamos skydliaukės sveikatos sudėtingumą, susijusį su menopauze, moterys gali geriau susidoroti su šių pokyčių keliamais iššūkiais.
Moterims, pajutusioms simptomus, svarbu kreiptis į sveikatos specialistą dėl tinkamo tyrimo ir gydymo, kad būtų užtikrintas optimalus rezultatas.
Atmink, menopauzės „stebuklinga piliulė” esi Tu, nes nuo Tavęs priklauso sveikatos pasirinkimai.
be Brave.
Šaltiniai
P9 Klinika. (2023). Skydliaukės ligos: kaip atpažinti ir gydyti? Šaltinis: https://www.p9klinika.lt/skydliaukes-ligos-tyrimai/
Małgorzata Gietka-Czernel (2017). The thyroid gland in postmenopausal women: physiology and diseases. National Library of Medicine. Šaltinis: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28721126/
N Khinteel Jabbar, Z N Al-Abady, A Jasib Thaaban Almzail, R A H Al-Athary (2022). Relationship between Menopause and Complications of Hyperthyroidism in Female Patients in Iraq. National Library of Medicine. Šaltinis: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36883144/
National Institute for Health and Care Excellence. (2019). Thyroid disease: assessment and management. NICE guideline [NG145]. Šaltinis: https://www.nice.org.uk/guidance/ng145/chapter/Context